baugingas

baugìngas, -a adj. (1) 1. baisus, baugus: [Jie] savo akimis yra matę baugingus šio karo nuotykius LTII616. Pakilo nuog marės žuvėdai, kurie baugingi buvo žemaičių neprieteliai A1884,63. 2. bailus: Baugìngas jautis piemenį nė iš tolo neprisileida Šts. Esu baugìngo kraujo, veikiai man rožė metas Šts.